živičvakaris

מivìčvakaris sm. (1) žr. ževičvakaris: Liktorius pindavo per živìčvakarį Rk. Šiandieną pas Petrą živičvakaris Nj. Par živìčvakarį jaunimas nupindavo jaunajai vainikėlį iš rūtų ir bromą su liktoriu Všk.